- sutraškėti
- sutraškė́ti, sùtraška, -ė́jo intr. 1. LL315, Skr trakštelėti lūžtant, plyštant, skylant ir pan.: Sutraškė́jo lūžtanti šaka DŽ1. Sutraškė́jo, sulūžo kažkas NdŽ. Suriko nesavu balsu Laurynas, išgirdęs, kaip sutraškėjo jo rankos kaulas, ir apalpęs pargriuvo J.Bil. Hektoras kalaviju užsimojo priėjęs Ajantą, kirto į uosio durtuvą, ir lūžo tasai sutraškėjęs HI. Visas stalas su valgymais ir gėrimais sutraškėjo ir parvirto ant žemės BsMtII178(TI). Ir papūtė vėjelis, sutraškėjo šakelės, sujudino klevužėlį, pabudino bernelį LTR(Šl). ║ sugrikšėti (apie sąnarius): Pasiraivė, kad net sprandas sutraškė́jo NdŽ. 2. sulūžti, subyrėti: O ka ta baidyklė lipo par torą, i tora sutraškė́jo Dr. Ka duosu su makaru, ta i kaulai sutraškė́s! Pln. 3. imti spragsėti: Krosnyje linksmiau sutraškėjo ir suūžė ugnis A.Vencl. Ir žvakė linksmai sutraškėjo, supleveno liepsnos drugeliu vienon pusėn ir kiton J.Balt. 4. traškant sudegti: Anų jaujas sutraškė́jo į velnio miltus, nėko nebliko, anė kūlio sveiko Dr. 5. NdŽ barkštelėti, tarkštelėti, subrazdėti: Prieškambaryje sutraškėjo užraktas, trinktelėjo lauko durys rš. | Kaip tekinis trinkterėjo į akmenį, tai mano dantys sutraškė́jo J. Munie pelelė nesùtraška nėkumet, katinas apgaudo Vvr. Aš naktį jau sùtrašku, ana klausa: – Kas tau y[ra], ka nemiegti? End. 6. imti poškėti: Ir staiga iš kaimo sutraškėjo kulkosvaidis rš. Gatvėj sutraškėjo šūviai A.Vencl. 7. NdŽ greitai pratarti, pasakyti: Galą kur gautai, – sutraškėjo senis rš. 8. sunegaluoti: Kai sutraškam, tai neturam vaistų Kv. Ka biškį i sùtraški, i vėl pasitaisai NmŽ. 9. NdŽ triukšmingai suvažiuoti, sulėkti. \ traškėti; atitraškėti; įtraškėti; ištraškėti; nutraškėti; patraškėti; pritraškėti; sutraškėti
Dictionary of the Lithuanian Language.